[Becoming]

Author: Nida /

2010 03 29 00.39

landscape code: the glorious hopefull mountain
playing: Leon Somov & Jazzu - Muzika Tu




I make a promise now, with my hand on a stone step there where your wet footmarks just dissapeared. I make a promise to walk with you in the spring rain, to write made up words on a window glass of a forgotten stairwell, which strangely and deliberatly make sence.

Keista tyla iškreipia mintis galvoje, tarsi ten niekuomet nebuvo galvota, svarstyta, svajota, kurta, dėliota ir įsivaizduota, ir, keisčiausia, joje gera, jauku, nėra nieko, kas gasdintų, keltų nerimą, tyla tave apgaubia perregima mentaline šiluma, kuri beveik prilygsta tai šilumai, kurią jauti savo oda, pirštų galiukais, kūno paviršiumi. Čia ir dabar pamiršti klausimus, nuogąstavimus, abejones dėl tos abstrakčios beformės masės, užimančios vietą tavo smegenyse, kuri, tikriausiai, vadinama ateitimi. Telieka tik tas mažytis nepaaiškinamas klausimas, keliantis labiau šypseną, nei sumišimą: "O kodėl man taip gera šalia?".
Ir nė kiek nenori į jį atsakyti.
Gal todėl, kad tai vėl grąžintų abstrakčią beformę masę atgal į mintis, gal todėl, kad niekas tikriausiai taip niekada ir nesurado šito atsakymo.
Gali žinoti visas chemines formules ir fizikines tiesas, kurios paaiškina, kaip ir kodėl dega ugnis, bet tai nereiškia, kad suvoksi iš kur kyla ir imasi tas grožis, leidžiantis tau stebėti liepsnų šokius valandų valandas.
Žodžiai, kurių nebuvo, gyveno savo gyvenimą šalia manojo.
Ištrūkdami ir įkūnydami tą begalinį nuovargį, mechaniškų frazių ir veiksmų neviltį, geležinio medkirčio širdį, kurios nėra. Ir pasidarė lengviau.
Arba tūnodami giliai, prie pat šilčiausios šerdies, kaupdami tyrus lašus kurti stalaktitų ir stalagmitų stebuklams. Ir nutilo svetimas nerimas.
Ar pabirdami netikėtai, išlaisvinti lengvo girtumo, ir šokčiodami aplinkui lyg guminiai šokliukai, kuriuos taip nelengva pagauti. Ir sužinojai, kaip lengva įskaudinti.
Ar iš tiesų "nieko nėra stipriau už instinktą grįžti ten, kur buvome sulamdyti ir kartoti tą akimirką metų metus"? O gal mes trokštame pakartoti ir kitų klaidas?
Už juos.
Kad taptume išgelbėtojais.

Draw me a line with colourful crayons right here on the pavement. Mark your words, express your silence, paint your actions.
Do you become me or do I become you?






photo by elinor scott-sutter
"" a.baricco. Be kraujo.

1 komentarai (-ų):

Karolis rašė...

Kiap prmauša spaudimas iš nosies kraujas laša taip grakščiai. Lygiai taip pat tekstas laša. Niekada nesupratau deramai ką Tu čia rašai. Bet visada patiko maniera.
Deduosi Tavo BLOGĄ pas save į šokių aikštelę.