landscape code: snowstorm
playing: Tool - the Pot
- I guess the things you do after you're twenty are the ones that really matter... - he said sipping hard on the rolled joint.
- Then, we're screwed.
- Probably...But if we lived up to twenty, guess it's not that easy to take us down...
Drėgmė smelkiasi į odą, į plaukus, drabužius, net į mintis. Netikrumas apsunksta, nusėda ant pačio dugno ir tingiai pasakojasi savo bėdas. Iš galvos, maždaug ties smilkiniais, traukiu plonus miglų siūlelius ir juos išskleidusi erdvėje priešais save atidžiai tyrinėju. Net tingus apsunkusio netikrumo balsas, taip pat žodžiais piešiantis miglų skraisčių raštus, netrugdo man žavėtis visu reginiu.
Miglų skraistės, ištrauktos iš galvos dar kartą primena, kad nieko negali žinoti iš tikro išskyrus pastarąjį faktą, bet šią akimirką man tai visiškai nesvarbu. Visa tai dar tik ateityje, net jei ji nubrėžta ir neišvengiama, galbūt kaip tik dėl to, nejaučiu rūpesčio.
Tikėdama tik pokyčiu, aš išvedu vieną darinį iš trijų sąvokų, jie jau reikia sudėti viską į žodžius, ir spoksau į dangų atviromis akimis, skaičiuoju debesis. Tuos nuostabius debesis, kaip sakė Bodleras.
The girl was just standing there and rethinking the words he just said. She couldn't feel her toes, the socks were all wet, but the dark night sky was all clear and it seemed the whole world, at least this block, with all the plain grey buildings, was calmly asleep. She took the joint from his hand and smiled.
- You're quite right...
