2008 08 12 12.18
Pusiau paslėpta saulė lėtai slenka virš vandens paviršiaus. Švytintis mažutis rutulys pamažu keliaujantis beprotiškai arti vandens, lygaus kaip stiklas. Vos vienas krustelėjimas, vienas judesys ne į tą pusę ir... tumulas garų ir švytėjimas užgesęs amžiams.
Kūnas po vandeniu atrodo lengvas, beveik besvoris. Jame skęsti taip, lyg plūduriuotum beorėje erdvėje, o vanduo atrodo toks švelnus, minkštas.
Stebi keliaujančią saulę. Nematai, bet žinai, kad jos atspindžiai gyvena akyse. Išsiilgta, švelni šiluma slenka kaklo linija, petimi, strėnomis. Dar truputis ir pradėtum tirpti.
Bet, kad ir kiek atsipalaiduotum, net kai užsimerki, budrumas išlieka. Jis tupi viduje, kaip faraono kapą saugojanti juoda grakšti katė. Prireikus, akimirksniu ištiestum ranką, delną ir sugautum mažytę keliaujančią saulę, krentančią į vandenį. Šito niekada neleistum. Pasiryžai bet kokia kaina pusiau paslėptą saulę palydėti iki jos virsmo jaukia ir kaitria žvakės liepsna.
Taigi, egzistuoji dviejuose realybėse. Vienoje tavo materialus pavidalas gano mažytį saulės rutulį nuo jai pražūtingo vandens. O kitoje...
Kitoje prisiminimai, kaip ir svajonės viską piešia spalvomis, ryškiomis ir nežemiškomis, kurios niekada iš tiesų neegzistavo.
[ A hidden sun]
Author: Nida /
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
