landscape code: early dawn
playing: silence, actually
– what do you like about me?
- Ah, now...That‘s a question....
- You‘re not gonna answer it?
- Well, let‘s take a look. Remember a person you really liked in the past...
- Why?
- Just do that...
- Mhm, so what?
- Well, now YOU tell me what did you like about him....
- Am, well... I mean... I liked...hm... I JUST liked him...
- You see?..
Vienišos naktys lieka vienišomis naktimis nepriklausomai nuo to kas ten, plačiajame pasaulyje, už tavo lovos ribų, yra ar nėra. Naktys, kupinos minčių, prisiminimų, kuriamų vaizdinių, pokalbių ir, galiausiai, sapnų, kartojasi visiškai neatsižvelgdamos į tai.
...ir kažkieno ranka tau ant liemens, ir pavasario lietus, toks tikras, toks kvepiantis. Visa tai buvo taip seniai ir kartojasi vėl ir vėl. Iš naujo.
Nors, palaukit, to niekada nebuvo iš tiesų, tai tik šneka ilgesys, tuštuma, ieškančios rankos.
Paklydimas neįmanomas, jei taip ir neišėjai į kelią.
O jei išėjai? Tik tuomet kelias išnyko?
Žinau tik vieną, visuomet liks klausimas. Kas iš tiesų yra paklydimas?
... I liked his view of life, it was a one dancing in his mind, I liked where he came from and how the surrounding changed around him still obeying only to what he‘d done. I liked those faces, like the ones well trained in a reflection of a mirror. I liked the scent of confidence and yet, confusion, all in one.
And it‘s never the big things. The only big thing is that you like.
