lapdscape code: rotten wasted forest
playing: xiu xiu – support our troops (black angels oh!)
...button by button, zipper after zipper, string from string you see yourself slowly falling apart, dividing into pieces until there‘s nothing left just some shapes and you yourself, shapeless, siting in the corner watching mind - numbing, spirit – crushing dances of the figures. Your voice seems so distant, cold, indifferent and the blood in the veines, still left in the bodyparts is filled with unsatisfactory urge to be released, freed, untied.
Beprotiškas nuovargis nusinešantis viską, nuplaunantis net mažiausią žolės kuokštelį, gėlės lapą, medžio šakelę, paukščiai, klykaujantys vakaro danguje ir jų negyvi atvaizdai ant sienų, seku miesto ženklus, miesto mažas istorijas ir amžinai lieku jame, be išsivadavimo, be prošvaistės, ar, geriau sakyti, pašvaistės, nenugalimai skaičiuodama dienas, valandas, minutes, sekundes....
Tik iki ko?
Šaltas ledinis balsas aidintis visagalybėje kartoja, kad manęs neišgelbės nuostabiausi pažadai, subtiliausi prisilietimai, šilčiausios glamonės.
Visa tai čia - tik liga, šnekanti už mane, tik fiziologija, tik ląstelės ir kūno skysčiai, žinau, bet ledinis balsas – kaip didžiulis bokšto varpas – visur, aidintis, paskandinantis, nusinešantis.
Šimtus milijonus kartų teisi ir neklystanti - tik pragaištis atneša žodžius, eilutes, metaforas ir kristalizuotas enigmas. Tik pragaištis sugrąžina tą nesupainiojamą supratimą, kad esi, egzistuoji, tūnai šiose naktyse ir vis ilgėjantys prieblandos vakarai, tokie žadantys, liūliuojančiai šnabždantys, yra tavo rakštis, tavo skundas, tavo neišreikšta aimana, kurią dovanoji kitiems, kaip vilties krislelį, kaip sagą, kuri išlaisvina iš tramdomųjų marškinių.
...to be released, freed, untied. As well...
button by button
zipper after zipper
string from string
just in another way.
