[The Lunatics are in my Head]

Author: Nida /

2009 12 31 17.23

landscape code: blue moon in the deep snow
playing: the Dresden Dolls - Sex Changes

Nuojauta ir Laukimas susikibę už rankų šokinėja ant grindinio plytelių, kurdami raštą, kuris iškyla prieš tave trimatėje erdvėje ir ima linguoti, šokti, raitytis, stypčioti. Muzikos garsai sprogsta erdvėje spalvomis ir prisijungia prie kūniško, materializuoto ritmo.
Tuk Tuk. Taip, beldžiasi pas tave, įsileisk. Patikėk, kad tikra, kad tau, kad taip bus.
Ištiesiu rankas ir sukuosi, sukuosi. Vėl grįžta vasara, šiluma, nerūpestingas laikas, kai žemė sukasi lėčiau, kai popietės valandos tave perlieja ir švelniai liūliuoja iki pat sutemų, o tuomet estafetę perima nakties vėsa ir paslaptys.
Erdvę perskrodžia žmonių kolona, nei žemės, nei dangaus, tik žingsniai, sieksnis po sieksnio matuojantys atstumą lyg seną žemėlapį antikvariniais prietaisais. Tyla. Ir muzika tolumoje

Sigur Ros - Svefn-g-englar

Aš esu Jūra. Tu - dangus.
Jaučiu tave nuo nuovargio apsunkusio kūno gėlime.
Tu esi gilėjančiame kvėpavime prieš pat užmiegant.
Rankos moste seniai matytam draugui.
Nejaukioje auditorijos tyloje niekam nežinant atsakymo.
Adresų eilutėje, kurioje trūksta žodžių.
Šerkšno nugalėto autobuso lango skaidriame plotelyje.
Šypsenoje, kuri, kaip saulės atspindys nuo baltumos, gimsta iš sniego gurgždėjimo.
Ir aš norėčiau visa tai užrašyti kokia nors sena, beveik niekam nežinoma kalba. Kad niekas kitas nesuprastų. Kad nereiktų dalintis.
Ir kada nors savom rankom pasiųsiu tau marškinius. Kad linkėjimai ir geri norai būtų arčiausiai kūno.




Drawing by Maurits Cornelis Escher

0 komentarai (-ų)

Užsisakykite: Pranešimai (Atom)