69.65.85.69

2009 08 27 18.26

landscape code: sun, reappearing trough the clouds
playing: sigur ros - olsen olsen

- And those extraordinary moments when the world spins around, when only one thought makes you curdle and crawl, when the shivers race up and down your thighs...
- Sounds like...
- It is.

Rytą, ankstų rytą, kai žemė atrodo tokia tamsi, neapšviesta, neapdovanota šilumos malonumu, dangus, ten, aukštai, plūduriuoja tobulai žydras.
Tik pakelk akis.
O naktį... Tūkstančiai šviesų, susiraizgę nenumaldomos žmonijos veiklos įrodymai, kelių venos ir arterijos, viršuje užleidžia vietą vaiskiam, pilnam mėlynumui.
Tokiam, kuris neturi dugno.
Tik pakelk akis.
Sakysi, viskas yra ne taip?
Lai.
Kai nuovargis išplautas iš tavo organizmo, kai įprotis vėl tampa saldus nors sekundėlei, kai žodis vėl sugrįžo į spengiančios tylos šventovę, santūriai besišypsantis Buda dar kartą išsiruošia į kelionę labirintu, kurio pabaiga, taip, tas vienas, mažulytis, juodas taškas.
Tik matyt net juodumas atrado vietą tavo gyvenime.
Žuvėdros klyksmas, bangų mūša, pukinė debesų uždanga ir ta truputį teatrališka šviesos juosta ant lėktuvo sparno veda tave teisinga linkme lyg senovinis žemėlapis - rankų darbo ir tokio grafinio tikslumo, kuris nenuvilia net praėjus šimtams metų.
Kitą vertus, gal tai iš tiesų pasaulis nepasiketė.
Reminescencijos tiesiog tvyro ore.

- So, is it likely to happen again?
- No. But everything that comes to an end has a new beggining.
- It's not the same, though!
- Exactly.




Claude Monet