Oginskių giminės moterų koplyčia
-kūno perlus - atidavėm vyrams - kurių buvo gausybė - sielos perlus - paimk - mūsų Viešpatie -
/Sigitas Geda/
2014 08 29 19.10
Sudužusi mergaitė varto rankose žibantį stikliuką, gaudydama atsitiktinius saulės spindulius ir slapta šypsosi lūpų kampučiais. Jei nusijuoktų - jos juokas skambėtų toli toli, už devynių jūrų, už devynių kalnų.
Įskilusi mergaitė vaikšto lynu virš miesto, lėtai dėliodama pėdas, išsilaikydama ore savo liaunų rankų pagalba. Jei nukristų - subyrėtų į šipulius, bet tai jai nė motais, galvoje tik rytmečio saulė ir miesto panorama, besidriekianti po kojomis.
Suklijuota mergaitė sukasi viduryje gatvės aplink skraidindama savo plačius, bet plonus it šilkas sijonus ir keldama sumaištį. Jei sustotų - tikriausiai nugriūtų ir prapliuptų juoktis, prajuokindama ir aplinkinius.
O ką veikia ši mergaitė? Ši mergaitė tik stebi ir ilgisi. Nebūto, buvusio, esamo, būsimo. Ir greitu metu galbūt išdrįs vėl būti visa, nesudužusi, neįskilusi, nesuklijuota.
