69.65.85.69

2009 11 25 01.29

landscape code: lonely star in the sky
playing: the dresden dolls - first orgasm

When two people walked into the new world at dawn they had no idea they might leave this one without a scratch.

Kraujagyslės, tarsi žydintys vijokliai, išsiskleidžia ir keroja po visą kūną. Tvinkčiodamos neša šilumą, švelnumą ir kartu beprotišką energiją. Kvėpavimas tankėja, plaučiai prisipildo oro ir, rodos, tuoj išsiverš visa užpildančiu šūksniu. Klaustukai akių lėliukėse dingsta ir netikėta, nelaukta, nesvajota įžengia pro duris.
Ir staiga supranti, ką norėjo pasakyti visi tie rašytojai, ir visų dainų žodžiai skamba kitaip, ir pati muzika visiškai kitokia. Staiga pasaulis pasidaro apie Jus.
Ir visa sustoja arba tęsiasi amžinybę. Nėra paprasto, kasdieniško laiko. Tai, kas atrodo vakar, iš tiesų buvo prieš kelias dienas, o tai, kas yra dabar, dar tik bus.
Gyveni tokioj akimirkoj visiškai nelaukdama perkeičiančios, nebūtais tonais suspindinčios prisiminimo realybės ir tai yra čia, ir tai yra tikra, ir tai yra gera.
Įkritau į sapną apie būtybę žalvario sparnais.
Grįšiu, tikiuosi, negreit.

They had no idea that it was the world of Fragile Shapes...

2009 11 02 13.05


landscape code: moonlit mist
playing: pete doherty - new love grows on trees

It was the evening of a sunny november day when she promised him a bath. Foam, candles, soothing music. Water, their bodies touching, gentle light. She promised sinking forgetfullness, bliss on tips of eyelashes, explosions in crescendo of the note, freedom of thoughts in the shivering light. Rushing pleasure of embrace after it all.

Ir kai pamiršti treniruoti ranką, mintį, širdį, tai išsiveržia keisčiausiomis ir drąsiausiomis formomis, kuomet visiškai nesitiki. Rudenio šviesa viską pakeičia, prideda išvidinio spindėjimo, vaivorykštinių aureolių. Panašiai kaip mėnesiena nušviečia net ir tamsiausią naktį.
Tai, kas nežinoma, tampa aišku, net nesudėjus į žodžius. Kibirkštys ir drėgmės lašeliai, krentantys nuo lapų ant lapų, skamba kaip ugnies traškėjimas.
Virpančių liepsnelių jūra, verčianti tave norėti, kad tokios naktys kartotųsi ne kartą per metus.
Tik kibirkštys ir lašeliai, krentantys nuo lapų, savyje neša ir kitokius garsus. Šnypštimą, plyksėjimą, godų spragsėjimą. Staiga to, kas nesudėta į žodžius pasidaro daugiau. Per daug.
Suvoki, kad dar liko daug nežinomybės, lyg vardų antkapiuose - kai kurių tamsoje neperskaitai, o ir tie, kuriuos perskaitai, labai retai tau ką nors reiškia, tai žmonės, kurių nepažįsti, ir jau niekada nebepažinosi.
Tik baimės nėra.
Ir baimės nebuvime iškyla pokyčio nuojauta. Pokyčio, panašaus į audrą, kuriai esi gerai pasiruošęs. Net jei pasiruošimo kažkur pritrūks, net jei šėlstanti jūrą nuplaus ką nors nuo denio, net jei plyš burė - audrą išgyvensi. O po jos išauš viską atperkanti giedra.

She promised him herself. And forgot that the promise wasn't sealed in words. A promise expressed with silence could only become truth if named.