2009 10 01 14.18
landscape code: endless pouring rain
playing: stereophonics - the bartender and the thief
- Oh bring me back to the sunny days, to the infinite fragility of existence...
Lietus, be perstojo smelkiantis odą, prasiskverbiantis iki kaulų, sąnarių, plaunantis vidines upių vagas, krantus, įlankas ir užutėkius. Jis neša šaltį, nuo kurio nepabėgsi, nuo kurio neapsiklosi, neapsirengsi, nepasislėpsi. Išgyveni jį atviromis akimis, visu kūno paviršiumi, ypatingai delnais ir pėdomis, iš kurių vėsos drebulys pereina į rankas, kojas, keliauja ir pasiekia pačią tavo šerdį, netgi mintis.
Ir taip gimsta ilgesys.
Iš pradžių tik prisilietimo, glėbio, odos šilumos, kuri dovanoja drugelio sparnų plasnojimo, lengvumo, trapumo ir švelnumo įvaizdį, paverčiantį tave nejudančiu šilko kokonu, slėpiniu, užgimsisnačiu iš aukso dulkių, medžio lapo žalumos, perlinių ryto saulės spindulių.
Tada ateina minties, proto kvaitulio trūkumas, kai žodis, šypsnis prajukdo skardžiu, erdves užpildančiu juoku, kai akių rainelėse spindi nuostaba, smalsumas net gniaužia kvapą, o suvokimas glosto iš vidaus.
Galiausiai tikiesi nenutrūkstamo, vientiso, tankaus ryšio, suliejančio į vieną, užpildančio erdvę tobulu eteriu, kuriame mintys, idėjos, vaizdiniai sklando lengvi kaip plunksnos , tarpusavyje formuodami kaleidoskopines figūras, kraštovaizdžius, ornamentus.
Bet visa tai dingsta akimirksniu, kaip pabudimas, kaip sapnas, kurio niekada nebeprisiminsi, kaip tuštuma delne, po anklode nieko daugiau neapčiuopus.
Kaip galimybių horizontai suvokus, kad - štai, čia, esi tu, o ten - jau kitas.
Oh reward me with the peaks of forest trees, with pure aestetic experience, independence of free fall, rising abowe the crowd!
drawing by Miglė Kosinskaitė
[Brightening]
Author: Nida /
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
