69.65.85.69

2007 10 20 15. 38

...Ji atėjo su pirmąja rudenine šalna. Žengė su ja koja kojon iš tamsios ir šaltos nežinomybės. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai ji ir atneša šalną, nes ten, kur pastatydavo pėdą, žemę užklodavo baltas ir raštuotas šerkšno mezginys. Bet tada jis geriau įsižiūrėjo. Ne, ne Ji nešė šalną, žemė jau pati norėjo pašiurpti nuo rudens. Šis jos prašymas tvyrojo šnabždesy aplink.
O Ji tik žengė su šalna. Tarsi apsikabinimui atmetusi į šalis savo plevenančias rankas ir išskėtusi blankius pirštus. Žvelgdama plačiai atmerktų akių žvilgsniu.
Jos akys, taip. Jis pamiršo papasakoti apie jos akis.
Jos buvo visiškai juodos. Juodos ir spindinčios tarsi žvaigždėtas dangus buvo ne tik rainelės, bet ir visos akys. Masinanti, užburianti juoduma, kurios centre - tarsi užbalintas šiltu pienu - blankesnis vidurys, įgaunantis čia melsvo, čia žalsvo ar rausvo atspalvio atšvaitų.
Ji žvelgė tiesiai į jį. Ir artėjo. Ėjo link jo begaline tamsia erdve, o Jai po kojomis baltai žvilgėjo šalna apsitraukianti žemė.
Jis jautė, kaip nutirpsta galūnės ir kūnas darosi nepaslankus. Troško to nejausti, troško išvis neturėti kūno. Tik žvelgė į Jos akis ir žinojo artėjant palaimą.
Kai Ji priartėjo, žvilgsnis, juodos žaižaruojančios spalvos žvilgsnis, užgožė viską.
Jis nyko, jo ėmė tiesiog nebebūti. Liko tik palaima. Niekas kitas net nebuvo svarbu. Egzistavo, bet visiškai nebuvo svarbu. Tarsi plūduriuotum begaliniam melsvai žaliam vandenyne ir žinotum, kad niekuomet nenuskęsi. Ir niekuomet nereikės mokėti plaukti. Tu tiesiog plūduriuosi, žvelgdamas į dangų virš savęs. Būsi ne vienas, nors aplinkui, milijonų kilometrų spinduliu, nebus nė vienos gyvos būtybės.
Kartu su žinojimu, kad taip bus amžinai, jį užliejo šilumos banga. Šilumos, kuri veržėsi iš jos glėbio.
Ir tada jis pabudo.

Nenorėjo nieko kito labiau, kaip tik grįžti į sapną. Keikė realybę, miegą, taip netikėtai pasibaigusį ir save, kad pabudo.
Čia žaisti šešėliais, atspindžiais, stengtis sudėlioti pilnatvę iš spalvotų stiklo gabalėlių? Malšinti ilgesio sukeltą troškulį savo paties prakaito lašais?
Ne. Ne, ne, ne.....