69.65.85.69

2007 11 21 23.49


Šiandien diena, kai sninga tik nuo medžių. Nuogos jų šakos stiebiasi lig pat dangaus, pasidabruotos baltu šerkšnu, o rūkas savo gijas iškaišiojo tarp jų. Taip pasislėpė supratęs, kad yra mažų mažiausiais nepageidaujamas. Jau metas jam visam pasiversti šerkšnu. Artėja Gruodis.
Stovėjau po tokiais sningančiais medžiais ir tyliai klausiausi jų pavargusių, nuogų šakų maldavimo. jos trokšta sniego. Poilsio, po kurio vėl turėtų jėgų sprogti nuo žalumos, žydėti spalvomis ir megzti audeklus iš šimtų sėklyčių.
Klausiausi ir mintyse dėliojau jiems raminančią giesmę.
Ir tuomet, pasinėrusi į medžių balto maldavimo ir savo pačios raminančios giesmės melodiją, supratau.
Supratau, kad šiuos kelis mėnesius gyvenau kitų stiprybe. kiti žmonės buvo mano virvinės kopėčios įveikiant kasdienybės kalnus ir mano inkarai sustojant pačiuose vaizdingiausiuose užutėkiuose.
Nes savąją stiprybę jau buvau nemenkai išbarsčiusi, ypač per pastaruosius metus. kaip ir tie medžiai, buvau jau tokia pavargusi, maldaujanti pagalbos iš šalies, kaip išganingos manos iš dangaus - sniego.
Šis stiprybės skolinimasis nebuvo parazitinis, apskritai nebuvo neigiamas dalykas. Ramstydama save kitų stiprybe aš lygiai taip pat stengiausi dalinti, ką turėjau geriausio. Savo žinias, šypsenas, pasitikėjimą, rūpestį ir švelnumą.
Ir tik retkarčiais pasijusdavau truputėlį nejaukiai, tarsi stovinti nes savo batuose, persiėmusi kažkuo svetimu, nepriklausančius sau.
Tačiau šis pagyvenimas kitų stiprybe man buvo būtinas. Kitaip nebūčiau pakilusi. Nebūčiau sulaukusi šios dienos, kai stovėdama po sningančiais medžiais supratau, kad atgavau Savo stiprybę. Savas jėgas. Save.
Jau sukaupiau pakankamai savasties energijos, kad galėčiau dėlioti raminančią giesmę medžiams. Kad galėčiau iš tiesų pati tapti stiprybės donore kitiems ar deramai atsidėkoti tiems, kurie man jos suteikė daugiausiai, kai reikėjo.
Dievaži, gyvenimas yra kaip jūra. Jis atsirita į tavo krantą bangomis.
Jau buvau spėjusi pasiilgti šios bangos. O ji nebūtų atsiritusi be visų tų žmonių, kurie šiandien supa mane.