69.65.85.69

2011 08 03 06.36

Inspiration: Kamanių šilelis - Septintą dieną


[Seeeptinntąą dieeeeenąąą]. Šviesa, galinti ne tik mainyti atspavius, bet ir formas, prasmę, paskirtį. Dienai artėjant prie tamsos, vienu metu šviesa pasidaro aiškiai, sodriai geltona ir tas geltonumas užpildo visą erdvę, ją užlieja. Ima atrodyti, jog geltonis, pabuvęs nors akimirką ilgiau, įsismelks į objektus, daiktus, net persimes į žmones. Tik ką tai pakeistų? Atsakymo taip ir neišsiaiškinus ateina tamsa. Lengviau tikriausiai yra klausti ar ši geltona šviesa būdinga vasarai. Tikriausiai, artėjant rudeniui ji išnyks. O galbūt tai priklauso tik nuo tam tikrų oro sąlygų? Gal taip atrodo šviesa prieš audrą? O gal prieš giedrą naktį? Bet kokiu atveju, geltonis neabejotinai pasitarnauja bent vienam tikslui - iškelti klausimą, domėtis, stebėti aplinką.
[Aaaaštunntąąą dieeeenąąą]. Ryto šviesa tokia trapi. Joje dužta spalvos, šešėliai, laikas. Raudonis užtrunka tik kelias akimirkas ir prieš išnykdamas, prieš galutinai pasislėpdamas, kažką kužda viskam, ką paliečia. Čia gimsta alkis. Ankstyvo ryto šviesoje tirpsta laikrodžiai ir vaikšto ilgakojai drambliai.
[Deevinntąąą dieeeenąąą]. Šviesa šiugžda. Kai būna švari, beveik sterili. Tokia karšta, jog joje žūva visa, kas nepridera. Tokia šviesą visuomet pasitinki prisimerkęs, dažnai net pasislėpęs už tamsintų stiklų. Kaip dykumos patrulis apžvelgiantis bekraštę smėlio karalystę. Tokia šviesa niekuo nepasitiki, bet nieko ir neteisia. Ji man patinka. Bendraujame žvilgtelėjimais ir gestų kalba.
[Deešimmtoj dieenooooj]. Ateina laikas pasitikti tamsą.





photo: night of 1000 candles