69.65.85.69

2008 04 12 16.21 Juodkrantė

Ant lygios kaip stiklas jūros, iš bangų apglostytų medžio gabalėlių nusitiesčiau kelią. Ir gyvenčiau čia tol, kol jau tiesiog nebegirdėčiau bangų ošimo. Arba kol vanduo nugludintų mane pačią.
"Ten, kur aštri jūra praduria apvalų dangų ir yra horizontas. Dėl jo aš ir lieku."
Čia visada matosi horizontas.
Čia visuomet kvepia saule ir šiltu medžiu.
Čia gali pamiršti viską ir nebijoti - jūra prisimins.
"-Vis grįžti ir grįžti ir vis tas pats...
-To ir grįžti."

Ne veltui tokį vardą nešioju, tikrai neveltui...