69.65.85.69

landscape code: freezing cold
playing: The Cranberies - Salvation



Tick Tock. Be my Alice, take me to the Wonderland. Let's play cards till dawn, let's brake the rules, let's make new ones. Tick tock. I'll believe you, be my potion, be my mushroom, build me a new world. Tick Tock.

Aš padalinu save į dvi dalis...

Dingę žodžiai, įžeidimai, prakeiksmai nuplaukia pavėjui taip greitai, kad nė paukštis nespėja suplasnoti. Neįgavę pavidalo, materialaus kūno, tiesos atspalvio, jie tikriausiai yra kaip smėlis tarp pirštų: akimirksnis, ir ranka jau tuščia, nors jauti tą keistai sausą gurgždėjimą - būta.

Aš padalinu save į dvi dalis....

Antspauduoju kasdienybę amžino laukimo ženklu. Mėtau plokščius akmenėlius į vandenį, laukdama, kol ranka taip įgus, kad jie atšoks ne vieną ir ne du kartus.
Vis klausiu savęs...
Ar vėjo?
Jei "tobula" nėra, tai gal nėra ir "neabejotina"?

Į dvi dalis save padalinu...

Meldžiu ramybės. Meldžiu nutildytų klausimų, meldžiu ištrintų bevaisių ekspektacijų, nuvalytų abejonės suodžių, meldžiu nustoti guldyti į Prokrusto lovą, meldžiu atskirti formą nuo turinio, meldžiu...
Jei Dievo nėra, tai kur tada keliauja maldos?

Dedu savo dalis ant delnų ir tiesiu į šalis.
Rinkis.

Tick Tock. Look at the time, look at the space. Count, my dear Alice. Count or count on somebody else to do it. Your pick. Your track. Your story. Tick Tock.
Are we late?



iliustration by Arthur Rackham